Jau tūkstančiai lietuvių gyvena Norvegijoje, ten kuria savo laimę. Dar keli tūkstančiai ten vyksta padirbėti sezoniškai, dažniausiai – vasarą, kad užsidirbę galėtų pragyventi Lietuvoje. Darbų Norvegijoje įvairovė išties nemaža, tačiau dažniausiai tautiečiai dirba pačius paprasčiausius – statybose, ūkyje, fabrikuose. Kodėl? Atsakymas jau paminėtas – taip paprasčiausia. Kita vertus, taip ir didžiausia konkurencija.
Ne paslaptis, jog dažniausiai dirbti kitokius darbus Norvegijoje trukdo kalbos barjeras. Juk net būti vairuotoju, padavėju, barmenu, parduotuvės darbuotoju nereikia jokių specialių įgūdžių, kurių negalėtum įgauti per kelis mėnesius. O tokie darbai tikrai lengvesni ir dažniausiai įdomesni, nei ilgos pamainos šaltame žuvies fabrike. Tačiau šiems darbas reikia mokėti norvegų kalbą – o investuoti laiko, jėgų ir valios į jos mokymąsi pasiryžta nedaugelis.
Kalbant apie aukštesnės kvalifikacijos darbus Norvegijoje, pavyzdžiui medikų, elektrikų, aukštųjų technologijų specialistų, finansininkų, kalbos barjeras dar ženklesnis. Čia jau nepakaks mokėti susikalbėti norvegiškai, tokiuose darbuose reikia tikrai gerai valdyti šią kalbą, kad norvegas galėtų be keblumų su jumis susikalbėti. Na, nebent esate ytin aukštos klasės specialistas ir įmonei apsimokės samdyti ne tik jus, bet ir vertėja. Bet jei taip ir būna – be galo retai.
Ką dar veikti Norvegijoje? Tai yra valstybė kaip ir kitos, su išsivysčiusią visuomene, tampriai susijusia rinka ir žinoma, visais jos sraigteliais. Kalbant paprasčiau – darbų Norvegijoje yra visokių, kokių tik pasitaiko ir mūsų Lietuvoje, ir net gerokai daugiau. Kiekviename žingsnyje. Tiesiog apsidairykite aplinkui, vaikščiodami gatvėje. Nereikėtų apsiriboti vien statybomis ar žuvininkystės ūkiais. Norint gyventi ir džiaugtis gyvenimu Norvegijoje, reikia nepatingėti tikrai gerai išmokti šią kalbą, ir tada pamatysite, jog darbai Norvegijoje pasižymi kur kas didesne įvairove, turi daug daugiau spalvų ir atspalvių.
Be abejo, ne paskutinėje vietoje ir atlyginimai – puikiai mokant norvegų kalbą net ir neturint kažkokios specialybės ar patirties šansas uždirbti kur kas daugiau nei minimalus atlyginimas yra žymiai didesnis. Jau vien dėl to, kad atsiveria daug didesnė darbų įvairovė. Kitas pliusas – įgaunate begalinį pranašumą be tūkstančius kitų imigrantų, kurie ieško sezoninių ar nuolatinių darbų, nemokėdami norvegų kalbos. O darbdaviui tikrai bus žymiai paprasčiau turėti darbuotoją, su kuriuo galės susikalbėti, o ne tokį, kuriam dar reiks sugalvoti kaip perduoti užduotį.