Prekių importas iš trečiųjų šalių gali atrodyti gana paprastas iki momento, kai krovinys pasiekia Europos Sąjungos sieną. Tada verslui tenka susidurti su deklaracijomis, prekių kodais, muitine verte, kilme, importo mokesčiais ir dokumentais, kurių kasdienėje prekyboje dažniausiai neprireikia. Muitinės tarpininkai padeda atlikti muitinės formalumus ir atstovauti klientui šiame procese, todėl jų paslaugomis naudojasi tiek nuolat importuojančios įmonės, tiek pirmą kartą didesnę komercinę siuntą atsivežantis verslas. Kuo krovinys sudėtingesnis ir kuo daugiau skirtingų prekių jame yra, tuo daugiau reikšmės įgauna teisingai paruošti duomenys. https://www.arijus.lt/paslaugos/muitines-tarpininkai
Muitinės tarpininkai praktiškai tampa jungtimi tarp importuotojo, logistikos grandinės ir muitinės procedūrų. Pats klientas geriausiai žino, ką perka ar parduoda, tačiau nebūtinai kasdien dirba su muitinės deklaracijomis ir tarifiniu klasifikavimu. Tarpininkas savo ruožtu gali iš anksto pastebėti, kad sąskaitoje pateikto prekės aprašymo nepakanka, reikia papildomos techninės informacijos arba trūksta konkrečiai procedūrai reikalingo dokumento. Tokius klausimus gerokai patogiau išspręsti dar kroviniui keliaujant nei tada, kai jis jau laukia terminale.
Muitinės procedūros prasideda dar prieš atvykstant kroviniui
Viena dažnesnių pradedančių importuotojų klaidų – muitinės formalumus palikti paskutiniam etapui. Užsakomos prekės, suderinamas transportas, sumokama tiekėjui ir tik tada pradedama domėtis, kas vyks kroviniui atvykus. Nedidelės ir paprastos siuntos atveju tai gali nesukelti didelių problemų, tačiau komerciniame importe situacija greitai tampa sudėtingesnė.
Dar prieš krovinio atvykimą verta turėti tvarkingą komercinę sąskaitą, informaciją apie prekes ir kitus konkrečiam sandoriui reikalingus dokumentus. Jei importuojamas techninis gaminys, gali prireikti detalesnio jo aprašymo. Jei kyla klausimų dėl kilmės, reikalingi ją pagrindžiantys duomenys. Prekės pavadinimas tiekėjo sąskaitoje taip pat turėtų būti pakankamai konkretus.
Čia tarpininko įsitraukimas iš anksto turi praktinės naudos. Dokumentų trūkumas pats savaime nėra katastrofa, jei jis pastebimas laiku. Problema atsiranda tada, kai krovinys jau atvykęs, o reikalingos informacijos tenka prašyti gamintojo, kurio darbo diena dėl laiko skirtumo jau pasibaigė.
Ką daro muitinės tarpininkas?
Vienas pagrindinių darbų yra muitinės deklaracijų rengimas ir su muitiniu įforminimu susijusių veiksmų atlikimas pagal suteiktus įgaliojimus. Tam reikalingi kliento ir krovinio duomenys, komerciniai bei transporto dokumentai ir informacija apie deklaruojamas prekes. Priklausomai nuo situacijos, procesas gali būti gana standartinis arba pareikalauti papildomo aiškinimosi.
Tarpininkui svarbu suprasti, kas iš tikrųjų yra dėžėse. Sąskaitoje įrašytas žodis „parts“ ar „accessories“ tarptautinėje prekyboje nėra retenybė, tačiau muitinės procedūroms tokio apibūdinimo gali nepakakti. Tuomet klientui tenka pateikti techninius aprašymus, produkto sudėtį, paskirtį ar kitus duomenis.
Dėl to geras tarpininkas ne visada yra tas, kuris užduoda mažiausiai klausimų. Kartais kaip tik priešingai. Jei pateikta informacija neaiški, papildomas klausimas prieš deklaravimą gali būti daug naudingesnis už greitai pateiktą, bet netiksliais duomenimis paremtą deklaraciją.
Kodėl tiek dėmesio skiriama prekės kodui?
Tarifinis prekių klasifikavimas yra svarbi muitinės procedūrų dalis. Skirtingoms prekėms priskiriami atitinkami kodai, o nuo klasifikavimo gali priklausyti muitų tarifai ir kitos konkrečiai prekių kategorijai taikomos priemonės. Problema ta, kad realūs produktai ne visada patogiai telpa į verslo naudojamus bendrinius pavadinimus.
Pavyzdžiui, internetinė parduotuvė gali šimtus gaminių vadinti tiesiog automobilių aksesuarais. Muitinės požiūriu tai nebūtinai viena prekių kategorija. Elektroninis prietaisas, tekstilinis salono gaminys ir konkreti transporto priemonės dalis gali būti visiškai skirtingos prekės, nors parduotuvės meniu jos pateikiamos greta.
Importuotojui, reguliariai atsivežančiam tuos pačius produktus, verta jų klasifikavimo klausimus išspręsti kuo anksčiau. Kai kataloge jau yra šimtai skirtingų pozicijų, bandymas viską tvarkyti paskutinę dieną prieš krovinio atvykimą tampa gana nemalonia užduotimi.
Importo kaina nesibaigia ties tiekėjo sąskaita
Elektroninės B2B prekyvietės stipriai palengvino gamintojų paiešką. Per kelias valandas galima palyginti dešimtis tiekėjų Azijoje ar kitose rinkose, gauti kainas ir užsisakyti pavyzdžius. Tačiau pradedantys importuotojai kartais per daug dėmesio skiria vien gaminio kainai.
Tarkime, tiekėjo pasiūlyme viena prekė kainuoja 10 eurų, o panašus produktas Europoje – 16 eurų. Skirtumas atrodo puikus. Tačiau prekė dar turi būti transportuojama, o importuojant gali atsirasti muitai, importo PVM ir įvairios logistikos išlaidos. Prie jų gali prisidėti terminalo, sandėliavimo, muitinio įforminimo ir pristatymo iki galutinio sandėlio kaštai.
Todėl verslui svarbiau žinoti ne vien pirkimo kainą, bet ir kiek prekė realiai kainuos pasiekusi jo sandėlį. Kartais skirtumas vis tiek išlieka labai patrauklus, kartais skaičiai tampa gerokai kuklesni.
Dokumentų klaidos dažnai būna labai paprastos
Ne kiekviena muitinės problema yra sudėtingas teisinis ginčas. Kasdienėje logistikoje nemažai vėlavimų sukelia daug paprastesni dalykai: nesutampantys prekių kiekiai, netikslūs gavėjo duomenys, pernelyg bendras produkto aprašymas ar trūkstama informacija.
Tokia smulkmena gali pradėti grandininę reakciją. Reikia susisiekti su tiekėju, gauti pataisytą dokumentą, perduoti jį atsakingam specialistui ir tik tada tęsti procedūrą. Jei tuo metu krovinys jau terminale, laukimas gali generuoti papildomas sąnaudas.
Reguliariai importuojančios įmonės ilgainiui dažniausiai susikuria savo rutiną. Tiekėjams iš anksto paaiškinama, kaip turi atrodyti dokumentai, kokie prekių aprašymai reikalingi ir kam juos atsiųsti prieš išvykstant kroviniui. Procesas tampa gerokai mažiau chaotiškas.
Ar muitinės tarpininkas reikalingas kiekvienam verslui?
Nebūtinai. Didelė įmonė, turinti nuolatinius tarptautinės prekybos srautus ir savo muitinės kompetencijas, gali nemažą procesų dalį valdyti viduje. Jei deklaracijų daug, atskira specialistų komanda gali būti visiškai racionalus sprendimas.
Mažesnėje įmonėje skaičiavimas kitoks. Jeigu kroviniai iš trečiųjų šalių atvyksta kelis kartus per mėnesį ar dar rečiau, darbuotojui nuolat palaikyti specifines muitinės procedūrų žinias gali būti nepraktiška. Jo pagrindinis darbas dažnai apskritai yra pirkimai, pardavimai ar logistika, o deklaravimas – tik retkarčiais atsirandanti užduotis.
Tokiame versle išoriniai muitinės tarpininkai leidžia naudotis specialistų kompetencija tada, kai jos reikia. Įmonei vis tiek tenka pateikti teisingus duomenis ir dokumentus, tačiau nereikia viso proceso administruoti vien savo jėgomis.
Kaina svarbi, tačiau vėlavimas taip pat kainuoja
Renkantis tarpininką natūralu palyginti deklaracijų ir kitų paslaugų įkainius. Vis dėlto kelių ar keliolikos eurų skirtumas nebūtinai turėtų būti pagrindinis kriterijus, ypač kai deklaruojamas didelės vertės krovinys.
Svarbi komunikacija ir darbo organizavimas. Ar dokumentus galima pateikti iš anksto? Ar klientui aiškiai pasakoma, ko trūksta? Kaip greitai reaguojama, jei atsiranda papildomų klausimų? Ar tarpininkas turi patirties su panašaus tipo prekėmis?
Jeigu dėl prastos komunikacijos krovinys papildomai stovi terminale arba vėluoja patekti į gamybą, sutaupyta paslaugos kainos dalis greitai praranda prasmę. Logistikoje pigiausias atskiras procesas nebūtinai sukuria pigiausią bendrą rezultatą.
Muitinės tarpininkai ir kitos logistikos paslaugos
Muitinės formalumai dažnai glaudžiai susiję su transportu ir sandėliavimu. Krovinys atvyksta jūra, oru ar kelių transportu, atliekamos reikalingos muitinės procedūros, o vėliau prekės pristatomos į įmonės arba išorinį sandėlį. Didesniuose logistikos projektuose visi šie procesai turi būti suderinti tarpusavyje.
Kai transportą ir muitinės formalumus koordinuoja susijusios komandos ar vienas logistikos partneris, klientui gali būti paprasčiau valdyti informaciją. Tačiau tai nėra universali taisyklė. Kai kurios įmonės sąmoningai renkasi skirtingus partnerius transportui, sandėliavimui ir muitinės procedūroms.
Svarbiausia, kad būtų aišku, kas už ką atsakingas. Blogiausias scenarijus atsiranda tada, kai krovinys jau atvyko, o keli paslaugų teikėjai laukia veiksmų vienas iš kito.
Patikimas tarpininkas labiausiai pasimato nestandartinėje situacijoje
Įprastas, daug kartų kartotas importas gali vykti beveik automatiškai. Tas pats tiekėjas, tos pačios prekės, pažįstamas maršrutas ir iš anksto paruošti dokumentai. Tokiais atvejais muitinės formalumai tampa dar viena įprasta logistikos proceso dalimi.
Tikrasis skirtumas dažniau pasimato tada, kai kažkas pasikeičia. Atsiranda nauja prekė, dokumentuose nesutampa informacija, tiekėjas pakeičia sąskaitos formatą ar krovinys atvyksta anksčiau, nei tikėtasi. Tada svarbu ne vien mokėti užpildyti deklaraciją, bet ir greitai suprasti, ko trūksta bei ką reikia padaryti toliau.
Dėl šios priežasties muitinės tarpininko pasirinkimas reguliariai importuojančiai įmonei yra ne vien administracinis klausimas. Tvarkingai organizuojant procesą muitinės formalumai neturėtų tapti vieta, kurioje kiekvienas naujas krovinys sukuria naują problemą. Geriausiu atveju verslas apie šią logistikos grandinės dalį prisimena tik tada, kai reikia pateikti dokumentus – visa kita vyksta taip, kaip buvo suplanuota.