Miestuose, kuriuose gausu daugiabučių, neretai vienodai pilkų ir neįdomių, visuomet dėmesį patraukia gausiai gėlėmis apsodinti balkonai. Spalvingi, gyvi balkonai iš ties pradžiugina skubančius praeivius. Na, ar bent jau priverčia nustebti. Auginti gėles ar netgi daržoves išties paprasta, tam gausu įvairių specialių pakabinamų ir pastatomų vazonų bei lovelių, internete apstu žinių, tereikia turėti tokį hobį ir po truputį išsiugdyti įprotį. Žinoma, būna ir taip, jog balkonas atrodo gerokai per stipriai užkištas įvairiais augalais, dažniausiai vijokliniais. O jau visai nebegerai, kai jūsų augalai ima trukdyti kaimynams – tamsinti jų langus, užstoti vaizdą ar tiesiog mesti nudžiūvusius lapus į jų balkoną. Saiko reikia. Bet grožio irgi.
Viena populiariausių gėlių, auginamų balkonuose – tai pelargonija. Jos gerai auga, yra vidutinio dydžio, vešlios, gana dideliais žiedais, kurie dar ir kvepia. Kai kurios pelargonijos dėl ypatingo aromato ir auginamos – bet kvepia jų lapai, o ne žiedai. Į vazoną ar specialų balkoninį lovelį sėklomis pasodintos pelargonijos jau po kelių mėnesių pražysta ir džiugina šeimininką. Ir priežiūros ypatingos joms tikrai nereikia – parinkti gerą dirvožemį, kokį kartą kitą patręšti bei nepamiršti reguliariai laistyti. Galima šias gėles auginti ir iš sodinukų, tuomet žiedų meto sulauksite greičiau, tačiau daigai jautresni, pripratę prie tam tikrų sąlygų ir teks pasistengti kol jiems įtiksite.
Auginamos pelargonijos ir lauke. Dažnas iš mūsų turi sodą, sodybą, kaimą, galbūt gyvena name užmiestyje, kur galima rasti laisvos žemės keliems kvadratiniams metrams gėlyno. Tiesą sakant, prie dažnos sodybos esančiuose gėlynuose ir galima pamatyti būtent mūsų minimą pelargoniją. Lauke jos auga taip pat gerai kaip ir vazonuose – pavasarį į paruoštą dirvą sumetame sėklas, laukiame gėlių sudygstant, kartais paravime, kartais palaistome ir štai po kelių mėnesių džiaugiamės žiedais bei aromatu. Tiesa, pelargonijos jautrios šalčiui, tad žiemai šias gėles teks persodinti į vazonus ir persinešti namo ar į kokią kitą šiltą vietą. Na, galima nedaryti nieko – vėlų rudenį sukasti žemę, o pavasarį ten vėl pažerti smulkių pelargonijos sėklų, ir vėl visą sezoną džiaugtis gėlėmis. Nepamirškime, kad džiaugsmą didina ir gėlių dovanojimas draugams bei kaimynas, ar vazone, ar tiesiog skinta, pelargonija tam taip pat puikiai tinka.