Iš Lietuvos didžioji dalis krovinių keliauja sausumos keliais, kita dalis – keltais arba traukiniais. Oro transportas yra pats brangiausias, tačiau ir pats greičiausias būdas. Be to, tai bene patikimiausias būdas, kurio beveik neįtakoja įvairūs išoriniai veiksniai.
Kiekviena kompanija, gabenanti klientų krovinius, priklausomai nuo krovinio dydžio ir skubumo parenka geriausiai poreikius išpildantį sprendimą. Transportavimas trumpaisiais maršrutais, pavyzdžiui, į Latviją, Estiją, Lenkiją paprastai vykdomas sausumos keliais. Tai pigiausias ir optimaliausias variantas, o kitų būdų galima sakyti ir nėra arba dėl didelės kainos tiesiog nėra prasmės jį rinktis.
Kroviniai Talino kryptimi iš Lietuvos keliauja itin dažnai ir dažniausiai tai būna tik viena iš krovinio maršruto dalių, kuri pasiekiama kirtus Latviją. O iš ten krovinių pervežimas tęsiamas keltais į Skandinavijos šalis arba Vokietiją. Krovinio gabenimas į Taliną trunka neilgai, nes atstumas sąlyginai yra nedidelis, o ir sąnaudos gabenant sausuma yra vienos mažesnių. Tačiau taip yra ne visuomet. Jeigu maršrutas labai ilgas, tokiu atveju ne tik išauga sąnaudos, bet ir laiko tarpas, per kurį krovinys pasiekia tikslą.
Sausuma gali būti gabenami įvairaus tipo kroviniai, todėl jungti skirtingus transportavimo būdus, transportavimą sausuma derinti su jūra yra labai patogu. Kadangi tiek sausuma, tiek keltu galima gabenti įvairaus tipo bei dydžio krovinius, priešingai nei oru. Be to, pasitelkiant mišrų būdą, bet kuris krovinys gali būti išpildytas pristatymu „nuo durų iki durų“.
Kadangi Baltijos šalys yra ES narės, kaip ir Lietuva, nereikia rūpintis krovinio muitinimu, todėl negaištamas laikas stovint muitinės eilėse. Taigi, jeigu neiškyla tam tikrų nesklandumų kelyje, kroviniai Estiją pasiekia greitai ir be trikdžių. O iš Talino krovinys keltu kitas šalis pasiekia vos per kelias valandas.